Finansinių ataskaitų analizė ir auditas

Finansinių ataskaitų analizė.  Finansinės įmonės diagnostikos pagrindas

Sukaupto kapitalo analizė yra finansinė įmonės diagnostikos pagrindas.  Sukauptas kapitalas yra svarbus nuosavo kapitalo augimo šaltinis.  Nuo jo , savo ruožtu, priklauso įmonės finansinė būklė.  

Likęs įmonėje nepaskirstytas pelnas ,sukauptas kapitalas atspindi įmonės turimus rezultatus.  Sukaupto kapitalo augimas yra vienas iš svarbiausių  įmones pozityvių rodiklių, bei potencialių galimybių išlaikyti priimtiną įmonės finansinę būklę.  Tokia dinamika rodo, kad įmonė  “uždirba daugiau, nei ji išleidžia“.  Sukaupto kapitalo mažinimas yra įmonės  “išsekimo ” ir jos veiklos rezultatų blogėjimo rodiklis ir  turi atsispindėti paaiškiname rašte.

Kai sukaupti nuostoliai (neigiamas sukauptas kapitalas) viršys  įmonės įstatinio bei sukaupto kapitalo dydį, nuosavo kapitalo dydis tampa neigiamas.  Neigiamas nuosavo kapitalo dydis – yra  , įmonės finansinio stabilumo praradims  bei  didelė finansinės padėties   priklausomybę  nuo finansavimo skolintomis lėšomis ir yra neigiama savybė.  Paprastai ši situacija būdinga  nuostolingai  veikiančioms   arba    didelius nuostolius per tam tikrus laikotarpius patyrusioms įmonėms.  Dėl nuosavo kapitalo neigiamos reikšmės,   taip pat stebimas  ir  vienas iš apibūdinančių finansinio  stabilumo ir  likvidumo parametrų -neigiamas grynasis apyvartinis kapitalas.

Turinčios  neigiamą nuosavo kapitalą, įmonės neretai turi  įsiskolinimus biudžetui , SoDRAi,gali būti vėluojami darbo užmokesčio mokėjimai,  kredito grąžinimo vėlavimai. Tokia situacija  suprantama, nes neturint kitų  finansavimo šaltinių,  einamasis mokumas palaikomas  atidėdamas  einamuosius mokėjimus ( įsipareigojimų padengimo  laikotarpio didinimas).  Vienas iš gelbėjimo variantų  gali būti paskolų  pritraukimas, tačiau  neigiamo nuosavo kapitalo dydžio sąlygomis , finansų įstaigos (bankai) labai  nenoriai bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis (ypač, jei kalbame apie ilgalaikį kreditavimą).

Pernelyg didelių skolų biudžetui ir kreditoriams pasiekoje skaičiuojamos  baudos ir delspinigiai,taikomi sąskaitų įšaldymai(sistema AIS-2), kurios dar  didina įmonės nuostolius,bei atsispindi viso pirmo balanso  pinigų srautų ataskaitose bei pelno-nuostolių ataskaitų eilutėse ( pelno mokestis).  Taigi, neigiamas nuosavo kapitalo dydis  yra  nuostolingai veikiančių bendrovių rodiklis  ir sukuria toliau sunkinančią   įmonės finansinę būseną, savotišką  “užburtą ratą ”  .  Tokiu  atveju, be savo veiklos optimizavimo, įmonės pelninga veikla  yra neįmanoma.  Norėdami nustatyti optimizavimo pelningumo svertą, reikia išanalizuoti gamybos, sąnaudų struktūrą,  pelno naudojimosi kryptis.