BK 189-1 str. Nepagrįstas praturtėjimas

BK 189-1 str. Nepagrįstas praturtėjimas

 

    BK 189-1 str. yra santykinai naujas straipsnis. Straipsnio taikimas dar kelia klausimus, kaip  ir šio straipsnio sąsajos su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

     BK. 189-1 str.  taikimą išsamiai išaiškino Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos nutartis, “Dėl Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 2013 02 22 d.” Aukščiausiojo teismo nutartis nedviprasmiškai pasisakiusi, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 189-1 str., nevalia pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir asmens nesugebėjimas turimą turtą pagrįsti teisėtomis pajamomis, todėl savaime nėra pakankamas pagrindas kaltumui nustatyti. Atskirai pabrėžta, kad juridinio arba fizinio asmens gautų pajamų neįtraukimas  į apskaitą dar nesudaro pagrindą konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įsigytas teisėtomis  Toks BK 189-1 str.  išaiškinimas autoriui duoda pagrinda teigti, kad traukiamas asmuo atsakomybėn pagal BK 189-1 str, kuris nusako, kad turi būti kaltinama ir pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurių rezultate asmuo gavo neteisėtas pajamas, ir apie tokias  pajamas egzistavima žinojo arba galėjo žinoti.

    Negalima ignoruoti  neteisėtos veikos tyrimo  mechanizmą.

    BK 189-1 str.  tyrimą vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (kai  tariami nusižengimai yra valstybiniai, SoDra,  finansiniai) ir Ekonominė policija. Šios institucijos tampriai bendradarbiauja su Valstybinę mokesčių inspekciją, todėl daugelių atvejų, tyriant tokias veikas pajungiami mokesčių inspekcijos specialistai, kurių veiklos pasekoje papildomai priskaičiuojami mokesčiai, baudos ir delspinigiai.

    Papildomai priskaičiuoti mokesčiai materializuojami į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Civilinio ieškinio suma prisideda prie baudžiamosios bausmės.

http://julijonas.lt/bk-189-1-str-nepagristas-praturtejimas/

Pradinis puslapis