Apskaitos archyvas

    Įmonės apyvartumas, rodikliai

Kuo didesnis kapitalo apyvartumas, tuo greičiau pajamos pavirsta pinigais, kurias įmonė gali sumokėti mokesčių pavidalų, tiekėjams, darbuotojams ir akcininkams. Tai yra priemonė uždirbti didesnį pelną.
Apyvartumo rodikliai parodo, kaip greitai turtas ar įsipareigojimai padaro pilną apyvartą. Apyvartumas skaičiuojamas kartą (per metus). Rodikliui daro įtaką veiklos dydžio apimtis ir realizavimo greitis. 

  • turto apyvartumas rodo, kiek kartų per metus “apsiverčia” įmonės turtas (ilgalaikis ir trumpalaikis kartu). Šio rodiklio reikšmė įvairiose verslo šakose labai skirtingas, todėl visada reikia atkreipti dėmesį į verslo šakos specifiką;

  • ilgalaikio turto apyvartumas rodo, kiek kartų per metus “apsiverčia” įmonės ilgalaikis turtas. Pats šios turto grupės pavadinimas sako, kad jis skirtas ne vieneriems metams, todėl natūralu, jeigu jo apyvartumas yra gerokai mažiau nei vienetas;

  • trumpalaikio turto apyvartumas rodo, kiek kartų per metus “apsiverčia” įmonės trumpalaikis turtas. Kadangi trumpalaikis turtas dar vadinamas “apyvartiniu kapitalu”, pats pavadinimas sako, kad jis turi padaryti ne vieną, o keletą ar net kelioliką apyvartų per metus;

  • atsargų apyvartumas rodo, kiek kartų per metus “apsiverčia” atsargos.

Registruotiems vartotojams, užsisakiusiems vertinimo paslaugą, pelno rodikliai bus lyginami su atitinkamų metų vidutiniais statistiniais Lietuvos įmonių ir atitinkamos šakos rodikliais, pateikiamas grafinis rodiklių palyginimas ir duodami trumpi komentarai.

Buhalterinė apskaita. Jos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių pokyčių vertinimas.

 Pardavimo pajamų pokyčių tempai – tai rodiklis, su kurio lyginama apyvartinio kapitalo, gatavos produkcijos, gautinių sumų, ilgalaikio turto augimo tempai. Pardavimo pajamos kinta dėl šių priežasčių: kainos, apimčių, asortimento, valiutų kursų svyravimo. Pardavimo savikainos pokyčiai gali atsirasti ir dėl žaliavų pabrangimo, parduodamų prekių asortimento pokyčių, gamybos proceso nesklandumų dėl kurių padidėjo atliekų valiutų kursų pasikeitimų, kai naudojamos importinės atsargos. Darbo išlaidos gali padidėti dėl didinamų atlyginimų, dėl keičiamos personalo politikos, didėjančio darbuotojų kiekio.

 

Auksinė ekonomikos taisyklė

100%<turto augimas<pardavimo pajamų augimas<pelno augimas.

Pirmoji nelygybė 100% <turto augimas rodo įmonės plėtrą. Antroji nelygybė turto augimas<pardavimo pajamų augimas rodo, kad pardavimų pajamos auga greičiau nei turtas, tai rodo efektyvų turto panaudojimą. Trečioji  nelygybė pardavimo pajamų augimas<pelno augimas rodo, kad pelnas augo greičiau nei pardavimo pajamos ir turtas.
Išvardinti  buhalterinės apskaitos padeda bendravime dėl kreditų gavimo, bei rodo savininkams, akcininkams  vidutinės trukmės vystymosi tendencijas.

 

Pelno ir pelningumo analizė

 

Pagrindinis įmonės veiklos rezultato analizės tikslas pelno ir pelningumo įvertinimas. Pelnas –pridėtosios vertės dalis, kurią uždirba įmonė pardavusi savo produkciją arba suteikusį paslaugas, t.y. skirtumas tarp sunaudotų resursų ir gautų pajamų. Pelnas rodo įmonės veiklos efektyvumą. Pelnas yra svarbiausias  kriterijus, koeficientas, tačiau ne vienintelis. Jo reikšmė svyruoja priklausomai nuo įmonės dydžio, amžiaus, finansinės padėties. Standartinė pelno sąvoka remiasi įstatymo nustatytą finansinės apskaitos tvarką ir ne visada atitinka lūkesčius  (daugiausia naujų ir mažų įmonių). Pelno skaičiavimo tvarka (kaip ir PVM) remiasi pardavimais.  Pardavimas tai yra operacija, kai už nupirktą prekę ar paslaugą sumokama.
Pelnas skaičiuojamas remiantis tik  pardavimais, kitaip tariant išrašius sąskaitą – faktūrą. Sąskaitą Pirkėjas gali apmokėti, sumokėti ne visą sumą, arba nesumokėti iš viso. Tačiau visais atvejais atskaitomybėje rodomas pardavimas ir pelnas.  Antras povandeninis akmuo yra pelnuo skaičiavimo tvarka. Kai įmonė nupirko 100 stalų po 100 Lt. ir pardavė 2 po 200 Lt, pelno-nuostolio ataskaitą parodys 200 Lt pelno ir atitinkamai 100 proc. pelningumą, realus gyvenimas rodo, kad įmonei pirmiausia reikia grąžinti įdėtus 10000 Lt. kurių dar neturi. Tam tikslui pasiekti reikia parduoti mažiausi 50 stalų po 200 lt., tai yra pasiekti lūžio tašką ir tik po tuo skaičiuoti „tikrą“ pelną.

 

         Buhalterinė apskaita ir pardavimų skatinimas

 

Dauguma įmonių susidūrė su pardavimų mažėjimu. Mažėjimas krizės laikotarpiu yra neišvengiamas reiškinys. Jo objektyvumas verčia imtis neigiamo reiškinio neutralizacijos priemonių.
Standartinės priemonės – darbo užmokesčio sumažinimas, darbuotojų atleidimas, nuomos ir kitų išlaidų sumažinimas. Skaitytojas pastebėjo, kad dažniausi taikomos priemones yra išlaidų sumažinimas. Labai nedaug imasi pardavimų padidinimo skatinimo, tuo metu , kad tokios priemonės nenusileidžia jau išvardintoms išlaidų mažinimo priemonėms, o taikinat kartu duoda neįtikėtinus rezultatus. Ankstesniuose straipsniuose jau buvo minima , kad pardavimams didžiausią reikšmę turi kaina.
Pagrindinė įmonių dauguma parduoda  savo produkciją arba siūlo paslaugas nei už tiek už kiek jos Pirkėjas gali nupirkti, tačiau  už tiek kiek reikia pinigų. Pakankamai  paprasto pavyzdžio-surinkite paieškos sistemoje bet kokios prekes arba paslaugos pavadinimą (išskyrus išskirtinių priekių ar paslaugų) ir sistema pateiks neįtikėtinus rezultatus, analoginių arba labai panašių prekių ir paslaugų kainos skirsis nuo keliolikos procentų iki dvejų kartu. Kainų dydžių išbarstymas yra ne tik noras turėti didesnį pelną ir analoginių prekių ir paslaugų kainos  nežinojimas, bet ir pardavimo proceso organizavimo  netobulumą. Didesnė kaina ne generuoja didesnį pelną, atvirkščiai krizės metų esant didelėms kainoms pelnas mažėja.
Teiginys yra pagrįstas skaičiavimais. Be gamybos ir pardavimo procese dalyvaujančių darbuotojų yra kiti darbuotojai bei reikalaujantys finansavimo veiksniai. Tai vadovybė, buhalterija, valytojai, būtina mokėti už patalpas, patarnavimus, nuomą, kreditus ir daugelį kitų dalykų.Tokių išlaidų dydis beveik nepriklauso nuo pardavimų. Esant nedideliems pardavimams nors ir už didesnę kainą tokių išlaidų dalis santykinai didelė. Tą galima paaiškinti mažesnių darbo krūviu. Kapitalo apyvarta irgi lėtesnė.

Pavyzdys.(Teorinis pagrindimas  čia)

Įmonė prekiauja kėdėmis.

 

Sakykim, vienos kedės įsigijimo kaina 50 Lt, pardavimo kaina – 100 Lt.

Prekybos ploto 1 kv. m. nuomos kaina 15 Lt/mėn. Vienai kėdei eksponuoti reikalingas 1 kv. metras.

Saugojimo vietos (sandėlio) 1 kv. m. nuomos kaina 5 Lt/mėn.

Išleistų pinigų suma žymėsime „-“ ženklu, gautų pinigų sumą „ “ ženklu.

Prekybos ploto nuomos kaina yra pakankamai didelė, todėl eksponuojame 2 kėdes.

Per mėnesį parduotos 3 kėdės. Skaičiavimo patogumui sakykime, kad kėdes parduotos paskutinę mėnesio diena.

Pajamos ir sąnaudos, nupirkus 4 kėdes.

Pajamos ir sąnaudos, nupirkus 2 kėdes

Įsigijimo savikaina  

200 Lt.

Įsigijimo savikaina 

150 Lt.

Sandėlio 2 kv. m. nuoma

10 Lt

Sandėlio 2 kv. m. nuoma   

0 Lt

Prekybos ploto 2 kv. m. nuoma

30 Lt

Prekybos ploto 2 kv. m. nuoma

30 Lt

Pajamos už parduotas 3 kėdes

300 Lt

Pajamos už parduotas 3 kėdes 

300 Lt

Bendras pelnas

60 Lt

Bendras pelnas

120 Lt

Parduodant analogines prekes už mažesnę kainą, bet daugiau pastovių išlaidų dalis mažėja. Mažėjimas atsiranda dėl negamybinių darbuotojų padidėjusio darbo intensyvumo . Už tą patį laiką atliekama daugiau darbo.
Parodyti , kaip galima sutaupyti, kaip sumažinus kainą galima padidinti pardavimus gali atlikti buhalterinę apskaitą tvarkantys asmuo. Tai butu neįkainojama parama įmonei ir pridėtu autoritetą  buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui.